Grindinio šildymo sistemos pavidalu. Žemos temperatūros karšto vandens gruntinis spindulinis šildymas yra tam tikros temperatūros karštas vanduo tiekiamas į šildymo gyvatuką, įmontuotą į grindų konstrukcijos sluoksnį, o šilumos perdavimas per konstrukcinį sluoksnį šildo grindų paviršių. Šildomas grindų paviršius daugiausia naudoja spinduliuotę šilumai išsklaidyti į patalpą, kad kompensuotų kambario šilumos nuostolius ir būtų pasiektas šildymo tikslas.
Šildymo gyvatukai konstrukciniame sluoksnyje derinami su pastato konstrukcija, vienoje patalpoje pagal patalpos dydį galima nustatyti vieną ar kelias kilpas, o mažoms patalpoms – keliose patalpose. Kiekvienos kilpos vandentiekio ir grąžinimo vamzdžiai yra prijungti prie subkolektorių, o kiekvieno vartotojo subrinktuvas per pagrindinius pastato vandentiekio ir grąžinimo vamzdžius yra prijungtas prie lauko vamzdžių tinklo.
Grindų konstrukcijos sluoksnio forma. Dažniausiai naudojamas grindų šildymo konstrukcinis sluoksnis yra betoninio įkasto vamzdžio tipas, o jo pagrindinė konstrukcija – grindų plokštė, izoliacinis sluoksnis, šildymo vamzdis, užpildymo sluoksnis, išlyginamoji sluoksnio ir grindų paviršiaus sluoksnis. Tuo pačiu metu prie išorinės sienos reikia uždėti izoliacinį sluoksnį, kad būtų sumažinti šilumos nuostoliai. Kai apatinis arba pirmasis sluoksnis klojamas tiesiai ant žemės, reikia uždėti vandeniui atsparų sluoksnį, kad vanduo nepatektų į dirvą, nepažeistų izoliacijos sluoksnio ir sumažintų šildymo galią.